Basomis per gyvenimą

Čia jau virš visko. Kuo toliau, tuo labiau imu neapkęsti savo kai kurių grupiokių universitete. Kai kurios mergos tikrai nesveikos. Įsivaizduokite, neseniai sužinojau, kad pirmame kurse, apie mane ir vieną grupiokę sklandė kalbos, jog mes lesbietės!!! Na, ne šito tai jau per daug! Kad ir kaip mane yra vadinę tiek mokykloj teik dar kur, bet čia tikrai jau virš visko. Nesmerkiu tokių žmonių, bet apie save kaip apie TOKIĄ man net minties niekada gyvenime nebuvo, o štai čia tokios kalbos. Ir neaisku iš kur, tos pusprotės išmąstė, kad tai aš paveikiau kitą grupiokę, nes esu neva iš didesnio miesto, o mus “išduodavo” neva žvilgsniai! WTF!!?  Blemba, juk tai šmeištas ir įžeidimas, nes visa tai buvo svaigstama kitiems ir ko ne metus. Absurdas visiškas. O pabaiga išvis “užmušė” - tipo viena iš protingųjų atsiprašė ir prisipažino tai kitai grupiokei, kad apie ją taip galvojo, nes va, tipo, aš susiradau berną, tai neva, viskas jau gerai. Bet kad pasakyt man, tai, žinoma, nereik ir kaip visada “smagu” viską sužinoti paskutinei.

Ir išvis nesuvokiu, kaip šitaip galima, kaip jos ir prisgalvoja tokių šūdų. Atrodo, stangiesi niekam nekrist į akis, nei kokiuose pletkuose dalyvaut, nei ką, bet tai ne vis vien sugalvos kokią nesąmonę ir prisikabins. Nekenčiu, kaip man atsibodo tos kalės. Varo net ir tada, kai ką joms gero kas padaro. Užmuškit, bet nesuprantu tokių žmonių aš ir niekad nesuprasiu. O pasakymas, kad visokių yra ir visokių reik, tai tikra nesąmonė. Nes tokių kalių tai tikrai nereik. Yra ir dar geresnių: atrodo, esi žmogui draugas, bet tik kas ir viskas, jau didžiausias priešas ant kurio irgi reikia varyti. O paskui: “duok užrašus” - išgraužkit, durnės! Ir apskritai mergos pas mus kai kurios tokios, kad gali būti ir doriausias, bet jos vis vien sugalvos dėl ko ant tavęs varyti kitiems. Blemba, o juk suaugę žmonės esam, bet kai VIS DAR kaip kokioje mokykloje vyksta tokie šūdai, tai toleruoti nebegaliu. BIESINA. Tai, va, tiek - išsiliejau :). Ačiū už dėmesį :).

P.S. visą savaitę kamuoja kažkoks neaškus gerklės skausmas ir akies uždegimas. Viena lyg ir pasveiko, bet dabar “dega” jau kita. Todėl me piktc ir nelaimings, o žvilgsnis vandeningai raudonai vampyriškas. Nu, gal ir nieko, būsiu piratė. Karibų, ble.

Liesk tarp gyvybės ir mirties
Šok anapus laiko ir šviesos
Pamiršęs viską šok

(Aistė Smilgevičiūtė ir Skylė - Jūržolių šokis)

Mirties data 1822, 1884, gimimo datos dažnai neįskaitomos… tylus prislietimas prie anų, tokių paslaptingų laikų… vienas kapas kūdikio… už jo (ir ne yik jo) sielą uždegiau žvakę… Man patinka rūpintis senais apleistais kapais… O mūsų nuostabiausiose kaimo kapinaitėse ant kalnelio tai daryti ypač gera… Nežinau, bet čia tvyro kažkokia gera aura… Ramybės jums, protėviai…

- Bet aš vis tiek nusižudysiu. Noriu to nuo 16 metų.

- Tai ko dar nenusižudei?

- Laukiu…

- Lauki, lauki ir vis nesulauki (ar sulauki?)

- …… Žiauriau dar niekas nėra pasakęs T..T (crying) ….

- Atsiprašau…

- ……

Bet vis gi, po tokių dalykų susimąstai, kad jauti, kad vis dėl to dar tebeturi širdį, kurią skauda. Skausmas = praregėjimui. Nes baisiausia, kai niekam nejauti nieko, nebent tik šaltį. Ačiū, kad vėl mane įkvėpei gyvenimui.

                                                            (Maskaradas prasideda)

And she hug me!.. O taip, viskas išties buvo nuostabu. Dabar galit visi gailėtis, kas nežinojot,  negirdėjot, nematėt ir nebuvo – taip jums ir reikia (evil smile J).  Galiu pasakyt tik tiek, kad tai buvo vienas iš geriausių koncertų gyvenime. O įdomiausia ta, kad Emilie „apšildė“ apšildomąją grupę Vic Anselmo, o Daddy‘s Dolls negrojo išvis, nors jie ten ir buvo – pzdc. Kiek teko girdėti, tai – Emilie vadybininkai kalti: „Emilie gros be jokių apšildančių grupių“. Ir ji grojo. Ir nuostabiai dainavo. Ir išvis neįmanoma čia viską apibūdinti nžodžiais ir parodyti nuotraukomis, nes buvo LABAI. Nepamenu koncerto, kuris būtų taip visus žavėjęs, kaip pakerėjo Emilie. Ir nepamenu tokios jaukios koncerto atmosferos ir šilto, bei tokio šmaikštaus ir gyvo bendravimo su publika (tik, kad mano english is very bullshit – gėda, bet tai jau pokui). Vienu žodžiu, thank you very much!

                                              (Ir aš gavau vieną tokį iš Veronicos)

                                           (Emilie & Bloody Crumpets )

P.S. ir dėkui AisukiR už palydą, keliaujant namo, čepkelius, “parlamentą” ir gerą laiką:). Bučkis :).

Na va, kažkas naujo po keletos mėnesių tylos ir muzikinės pertraukos – vakar buvau Soul Stealer koncerte.

Minusai:

• Pusė butelio baltojo vyno manęs nei kiek neveikė (WTF? O kur dingo tie laikai, kai pasidarydavo taip lengva ir gera, bei nerūpestinga nuo dar mažiau? Ei, aš taip nežaidžiu)


• Vyko labai trumpai ir baigėsi apie 22 h (nei šis nei tas)


• BIX‘uose labai karšta


• Dabar skauda kaklą


• Dabar nuobodu barake, nes vien dėl koncerto grįžau į Vilnių, o maniškis tuo tarpu Kaune daug linksmiau leidžia laiką (likimo ironija, plem)

Pliusai:

·         Susitikau su drauge

·         Vynas buvo visai skanus

·         Kaina tik 10 Lt (kas šiandieninėm koncų kainom yra labai pigu)

·         Išgirdau naujų dainų

·         Pasižmonėjau

·         Gerai grįžau namo

O štai šiandien (kas įdomiausia – sekmadienį) vakarop – dar vienas koncertas. Bepročių šou, nes einu, galima sakyti, dėl vienos „Opheliac“ dainos. Tai va, Vilniun atvyksta Emilie Autumn , kurios muziką atradau visai neseniai.  Ją apšildys Daddy‘s Dolls ir Vic Anselmo (palikusi gerą įspūdį pernykštėje “Kunigundoje”). Tiek. Palinkėkit man sėkmės.

 Spalio mėnesio renginiams dar nusimato  “Antipop's Kaune (neatsimenu kada buvau viename iš jų) ir spektaklis dramos teatre. O jau paskui lauksim Scorpions. Tai va, kokia nebe namisėda aš J

O fuck… atrodo, kažkur (ant stalo/ po stalu?) išsirito tarakonai, nes ką tik radau du mažus ant televizoriaus ir kompiuterio ir stalo - “jėga”. Visai nenoriu rasti daugiau.

Suknistas barakas, nors, atrodo, gyvenam tvarkingai, maisto nepalikinėjam ir plaunam grindis. B L E T.

P.S. 03: 06 blemba, išviso jau šeši tarakonai (gerai, kad miniatiuriniai kol kas) - iš kur jie imasi, bene iš kompo lenda? Nu nx. HELP, užpuolė!

     Nesuprantu, kaip įmanoma persišaldyti visą dieną būnant namie ir dar vasarą. Ar čia tipo nuo brangiausiojo užsikrėčiau, kurį prieš tai gydžiau ir tas “atidėkodamas” mano lovoje paliko bacilas? Kažkoks absurdas, bet gerklę vis dėl to skauda ir kankina bjauri sloga.

Kai labiai tiki, Dievas būna… Nors bendrai šiuo atveju tai kas nors kita… Pvz, gero vardo ar tiksliau „akies ant manęs“ turėjimas J. Na, noriu pasakyt tai, kad šiandien laikėm literatūros proceso egzaminą. Buvo trisdešimt klausimų, normaliai pasiruošus buvau gal penktadalį (baisi aš merga - šitaip apsileist). Į egzą buvo galima neštis penkis balus iš seminarų (tai aš, daugumos pavydui, nešiausi 4, 5). Ir pz, iš egzo  8 ! Nerealu, nes, didžiai savo gėdai, pašnekėjau labai prastai. Bet kad ir kaip kai kurie keikė dėstytojo sistemą, kad pažymiai tipo pagal simpatijas. Bet tai ką aš galiu pasakyt, simpatijas irgi reikia mokėti užsitarnauti – ir nelindimu į šikną, plikais papais ar dar kuo nors. O galva, domėjimusi, pagarba. Pagaliau pasisekė ir mums (kalbu ne tik apie save, bet ir dar vieną mergaitę J) – ir gavom gerus pažymius. Šiandien mūsų diena, o taip bijojom.

Ir ne viskas jau taip juoda realiai. Štai kokių stebuklų radau sekmadienį Belmonte, o jau kvapas išvis neapsakomas… Turiu omeny pakalnutes. Ir šiaip sekmadienis buvo labai labai geras. Ir dargi noriu pasidžiaugti, kad dar vieneriems metams gausiu bendrabutyje vietą. Visgi teisybės dar yra šiek tiek ir pas mus: vienoje grupėje vietų buvo daugiau nei norinčiųjų, tad seniūno dėka, toji vieta (pagal rotaciją) ir atiteko man. Ačiū ačiū ačiu!

O štai čia mano mieliausiojo :D dovanotos gėlytės. Fainai  ir prie sienų dera :D Ta proga tikriausiai ir kitas augintinis, vardu Kaktusas, sugalvojo pražysti. Tik pernai vienu žiedeliu daugiau buvo  :). Žiedai ir žiedai visur… Pakalnutės papieviuos ir sniegas obelyse… Pavasarį mano siela apsivalo ir atsigauna, tik va, mokytis vis vien tingiu. Bet gal kaip nors. Va, jau visi referatai parašyti :).

Savidestrukcija, kokia, tu, sunki…

Nes naktis, nes naktį viskas kitaip… Nes verkiam abu, o aš maldauju pasakyti ir patvirtinti, kad „viskas“, kad „skiriamės“… ir pirmo padėti telefono ragelį…Ne sgal bus lengviau… Nes naktis, nes noriu susinaikinti (ar bent jau pagaliau pravirkti)… o tada verkiu verkiu verkiu… Ir palengvėja…

Kas yra meilė? Ar ji yra? Kodėl, atrodo,kad nejaučiu nieko?..

Išsiskyrėm… po to dar du kartus aiškinomės. Baisi aš merga, dėl mano savidestrukcijos turi kentėti kitas mylintis žmogus. Bet tai neteatrališka… Tiesiog aš nesugebu visko suderinti, o gyvenimas taip greitai it smėlis byra tarp pirštų…Gal tai tik pervargimas… ypač kai nemiegojau penkias paras iš eilės… ir tai tik todėl, kad dieną nesugebu mokytis, tad lieka naktys… ypač bandant per tris naktis perskaityti daugiau nei 600 psl. romaną… O dar laukia trys referatai… kurių vis vien neparašiau ir į kolį nenuėjau… ir išvis visas ketvirtadienis praleistas lovoje… nebapajėgiu išlipt… O ir dabar jau greit 4 val. ryto… O aš nemiegu (ir nevalgau), aš griaunu sau gyvenimą ir sveikatą… Savidestrukcija, kodėl, tu, tokia sunki… O už kelių valandų aš vėl turėsiu keltis ir vėl viska stas pats… bet mes važiuosim prie jūros kitą savaitę… jei išgyvensiu… nes sako, kad žmogus miršta nemiegojęs kažkiek tai parų… Neteiskit, tai tik prakeikta depresija grįžta… Bet išvarysiu. Bus viskas gerai.