O man tik čia vienai atrodo, kad nėra laiko, kada gyventi? Nes, nu, ari mokykloj, ari universitete, ari kokiam šūdinam darbe, kad turėtum už ką paėst ir pragyvent… Ir tipo iš viso šito susideda gyvenimas, tokia mūsų paskirtis? Tai eikit jūs šikt su tokiu gyvenimu… tokiom ala perspektyvom… kai pasiekiama tokia riba, kad nėra prasmės, ką ir bedaryti, nes galutinis rezultatas vis vien yra nieko gero… Kartais atrodo, kad žmonės eina ne link tobulėjimo, o link primityvėjimo. Ir tikriausia aš irgi einu šituo keliu, ir kažkaip, nelabai jau ir sugalvoju, ką daryti, kad būtų kitaip. GAL JŪS ŽINOT?
patiko (0)
Įrašų RSS srautas
Atvaziuok mokytis i uk. Cia univere prasedesi max 15 val per sav, o dirbdama kokiam sunbary uzsidirbsi palyginus normaliam pragyvenimui jau nekalbant apie darba gavus diplomus. Dabar skaitau Orvelo ‘1984′ ir taip jis ‘fainai’ apie darbininku vadinamaji luoma raso - kuo jie daugiau uzsieme, kuo daugiau dirba ir rupinasi kasdienem smulkmenom, tuo valdziai geriau - juk maziau laiko ir jegu lieka mastymui…
Nors Lietuvos ir labai pasiilgau…
kai ismoksiu uk kalba tai ir atvaziuosiu, bet, kadangi zinau, kas neismoksiu, tai… ir isvis, neidomu niekur turbut, kai nezinai, ko nori is tikruju…
mokykla, universitetas ir darbas, dar nieko palyginus su vaikais, kuriuos turesi… man jau butu laikas kurti seima, bet bijau. nes seimai reikes maksimalaus saves atidavimo. gryzes po darbo gali pailseti, kai nera seimos, o kai ji yra- darbas tik tesiasi t.y. vakarienes gaminimas KELIEMS, lovu klojimas KELIEMS, lyginimas ir skalbimas KELIEMS… o jei dar verkia ir neklauso… mane tai gasdina…
as tai niekada neleisiu savo vaikams sau uzlipt ant sprando ir apskritai, visada seimoj rasiu laiko sau
na, skalbia skalbimo mašina dažniausiai, tai čia didelės problemos gal nėra, o lygintuvo aš išvis nenaudoju :D