Basomis per gyvenimą

O man tik čia vienai atrodo, kad nėra laiko, kada gyventi? Nes, nu, ari mokykloj, ari universitete, ari kokiam šūdinam darbe, kad turėtum už ką paėst ir pragyvent… Ir tipo iš viso šito susideda gyvenimas, tokia mūsų paskirtis? Tai eikit jūs šikt su tokiu gyvenimu… tokiom ala perspektyvom… kai pasiekiama tokia riba, kad nėra prasmės, ką ir bedaryti, nes galutinis rezultatas vis vien yra nieko gero… Kartais atrodo, kad žmonės eina ne link tobulėjimo, o link primityvėjimo. Ir tikriausia aš irgi einu šituo keliu, ir kažkaip, nelabai jau ir sugalvoju, ką daryti, kad būtų kitaip. GAL JŪS ŽINOT?

Du egzaminai! Rytoj ir poryt. Va, kaip pas mus šauniai - aišku, kad į medžiagą VIS DAR pasižiūrėti negaliu, turbūt nė sakyti nereikia…

Ir dabar dar atseit filosofijos referatą rašau… Bet meilės išminčiai kažkaip kaip nepajuntu, taip nepajuntu, nors kuolu per galvą daužyk… Ne, nu, o kiap kitaip, jei žmogus per savaitę nesugeba pasiruošti ir tai daro paskutinėmis minutėmis. Čia kažkas negerai su manimi, bet ir univere mokymosi sistema irgi ne pyragai. Ma, bet užteks, nesiskūsiu čia emovai, visgi laukiau filosofija.

P.S. gal kas žinot, kaip panaikinti tas mergaites iš šablono viršaus?