Basomis per gyvenimą

(mano angelas Jurgai)

                     Vakar buvo Jurgos gimimo diena.  Antri metai kaip be Jurgos… Bet ne, vis dėl to ji ten (Vilniaus rotušėje) buvo. Turbūt labiausiai tada, kai pradėjo degti laidai, rodant ištraukas iš kuriamo apie ją filmo „Šokis dykumoje“, kaip tik tuo momentu, kai Jurga kalbėjo iš video įrašo. Bet lietuviai nebūtų lietuviais, jei kai kurios personos nebūtų supanikavę ir teatrališkai kosėdami sprukę (neva, gelbėkit – degam) iš ir taip sausakimšos salės.  Buvo juokinga. O kai kurie žmonės ėmė ploti už Jurgos pokštą. Mildažytė juokaudama pasakė, kad vakarėlis pavyko, o Jurga tikriausiai norejo, kad atidarytume langus J. Et, tik gaila, kad daugiau neberodė „Šokio dykumoje“ ištraukų.

Jurgai buvo galima padovanoti angelą, ką aš ir padariau. Taip pat buvo galima pasiimti po renginio kito žmogaus Jurgai atneštą angelą. Daugelis suskubo tai daryti, bet aš neėmiau – juk duoti smagiau, nei gauti. O apskritai didžiausia dovana visiems manau buvo Tyto albos išleista knyga „Jurga“. Jau pradėjau ją skaityti – nors puslapių beveik 700, bet knyga skaitosi neįtikėtinai greitai ir tikrai labai įtraukia. Smagu dar kartą prisiliesti prie Jurgos ją pažinojusių žmonių žodžiais, mintimis, atsiminimais…

Apskritai kalbant, renginys buvo pavykęs: dar niekda nesu buvusi panašiame gimtadienyje. Po visko viename keliose senamiesčio kavinaitėse ir mes pakėlėm už Jurgą taures. Kaip pasakė, berods Padegimas, su gimtadieniu, mieloji!

Rodyk draugams

Nu ką, ketvirtadieniais pajamėm Scorpions (nuotraukų nebus). Paskui gan linksmai važiavom per naktinę Lietuvėlę namolio.

Penktadienį nėjom į paskaitas, bet už tai buvom dvejuose darbuose, kur skaitėm knygą vaikų literatūrai :). O namuose išbandėm projektorių - kinoteatras namie buvo visai vykęs :) Ir dar gėrėm baisiai skanų vyno gėrimą su ličiais.

Šeštadienį vėlgi teko padalyvauti kažkieno darbe, kur baigiau skaityti knygą. Po to buvo dvi picos ir “ZIP”, Bei vėlgi daug kino ant sienos. “Kung Fu Panda” - labai super :D.

Sekmadienį ilgai ilgai miegojom. Gavau dovanų persimoną, sako: “pagalvojau, kad norėsi”. Tai buvo tikrai miela. O paskui lauktuvių gavau naminių kibinų - oho :)

O geriausia, kad tiek daug laiko galėjom praleisti kartu nes tai taip retai pasitaiko. Sako, kad dabar be manęs jau ir miegas nebe tas :).

Ir dar labai gerai, kad pagaliau iš amerikės atėjo nauji (senuosius teko, deja, parduoti) katininiai batukai. Va, maždaug tokie:

Tai tiek, geros visiems savaitės. Šiandien išsidėjau net visas keturias paskaitas, nuo 8 h ryto - ką gi, pradžia visai nebloga :). Šiandien irgi buvo vyno. Raudono. Mmmm…. :)

Rodyk draugams

Čia jau virš visko. Kuo toliau, tuo labiau imu neapkęsti savo kai kurių grupiokių universitete. Kai kurios mergos tikrai nesveikos. Įsivaizduokite, neseniai sužinojau, kad pirmame kurse, apie mane ir vieną grupiokę sklandė kalbos, jog mes lesbietės!!! Na, ne šito tai jau per daug! Kad ir kaip mane yra vadinę tiek mokykloj teik dar kur, bet čia tikrai jau virš visko. Nesmerkiu tokių žmonių, bet apie save kaip apie TOKIĄ man net minties niekada gyvenime nebuvo, o štai čia tokios kalbos. Ir neaisku iš kur, tos pusprotės išmąstė, kad tai aš paveikiau kitą grupiokę, nes esu neva iš didesnio miesto, o mus “išduodavo” neva žvilgsniai! WTF!!?  Blemba, juk tai šmeištas ir įžeidimas, nes visa tai buvo svaigstama kitiems ir ko ne metus. Absurdas visiškas. O pabaiga išvis “užmušė” - tipo viena iš protingųjų atsiprašė ir prisipažino tai kitai grupiokei, kad apie ją taip galvojo, nes va, tipo, aš susiradau berną, tai neva, viskas jau gerai. Bet kad pasakyt man, tai, žinoma, nereik ir kaip visada “smagu” viską sužinoti paskutinei.

Ir išvis nesuvokiu, kaip šitaip galima, kaip jos ir prisgalvoja tokių šūdų. Atrodo, stangiesi niekam nekrist į akis, nei kokiuose pletkuose dalyvaut, nei ką, bet tai ne vis vien sugalvos kokią nesąmonę ir prisikabins. Nekenčiu, kaip man atsibodo tos kalės. Varo net ir tada, kai ką joms gero kas padaro. Užmuškit, bet nesuprantu tokių žmonių aš ir niekad nesuprasiu. O pasakymas, kad visokių yra ir visokių reik, tai tikra nesąmonė. Nes tokių kalių tai tikrai nereik. Yra ir dar geresnių: atrodo, esi žmogui draugas, bet tik kas ir viskas, jau didžiausias priešas ant kurio irgi reikia varyti. O paskui: “duok užrašus” - išgraužkit, durnės! Ir apskritai mergos pas mus kai kurios tokios, kad gali būti ir doriausias, bet jos vis vien sugalvos dėl ko ant tavęs varyti kitiems. Blemba, o juk suaugę žmonės esam, bet kai VIS DAR kaip kokioje mokykloje vyksta tokie šūdai, tai toleruoti nebegaliu. BIESINA. Tai, va, tiek - išsiliejau :). Ačiū už dėmesį :).

P.S. visą savaitę kamuoja kažkoks neaškus gerklės skausmas ir akies uždegimas. Viena lyg ir pasveiko, bet dabar “dega” jau kita. Todėl me piktc ir nelaimings, o žvilgsnis vandeningai raudonai vampyriškas. Nu, gal ir nieko, būsiu piratė. Karibų, ble.

Rodyk draugams

Liesk tarp gyvybės ir mirties
Šok anapus laiko ir šviesos
Pamiršęs viską šok

(Aistė Smilgevičiūtė ir Skylė - Jūržolių šokis)

Mirties data 1822, 1884, gimimo datos dažnai neįskaitomos… tylus prislietimas prie anų, tokių paslaptingų laikų… vienas kapas kūdikio… už jo (ir ne yik jo) sielą uždegiau žvakę… Man patinka rūpintis senais apleistais kapais… O mūsų nuostabiausiose kaimo kapinaitėse ant kalnelio tai daryti ypač gera… Nežinau, bet čia tvyro kažkokia gera aura… Ramybės jums, protėviai…

Rodyk draugams

- Bet aš vis tiek nusižudysiu. Noriu to nuo 16 metų.

- Tai ko dar nenusižudei?

- Laukiu…

- Lauki, lauki ir vis nesulauki (ar sulauki?)

- …… Žiauriau dar niekas nėra pasakęs T..T (crying) ….

- Atsiprašau…

- ……

Bet vis gi, po tokių dalykų susimąstai, kad jauti, kad vis dėl to dar tebeturi širdį, kurią skauda. Skausmas = praregėjimui. Nes baisiausia, kai niekam nejauti nieko, nebent tik šaltį. Ačiū, kad vėl mane įkvėpei gyvenimui.

Rodyk draugams